Vytis

Dar vasarą, šis tekstas buvo skirtas kaimynams, Baltarusams forumuose… Tačiau, situacija keičiasi radikaliai, jie tampa – Rusijos dalimi?.

Kam įdomu ar aktualu, galite žvilgtelėti į nuomonę, čia tai ką pastebėjau “iš šalies” nebūdamas istoriku. Tikiu sukels minčių.

*Dnepro upės baseinas BY teritorijoje.

Apie Vytį.

Kartą mano bičiulis keramikas Anthony Stellaccio kuris yra parašęs knygą apie Lietuvišką keramiką „Lithuanian Folk Pottery“, (jis amerikonas, jo tėvas išeivijos italas, bet Anthony išmoko lietuvių kalbą, kas mane žavi iki šiol) kartą man pasakė „– Jūsų senovinius Baltiškus vardus, galiu prilyginti, musų, Amerikos Indėnų vardams, jie reiškia, arba vyksmą, veiksmą, dažnai gamtos reiškinį arba daiktavardį. Tai neįtikėtina bet taip natūraliai žavinga!“

Kaip ir minėjau, mes paskutiniai Baltai, Lietuviai, Latviai, visos kitos baltiškai kalbančios tautos jau išnyko, nors nesakyčiau kad pilnai išnyko.. – save kildinančių iš Prūsų plikuonių šiais laikais vis dar yra 1,5mln., išbarstyti po visą pasaulį deja nebekalba prūsiškai. Turiu pavyzdį : man asmeniškai teko bendrauti su vokietijos prūse, parodoje Berlyne, kuri į mūsų Baltišką stiklo parodą 2008m. atvyko vien tik tam, kad pasižiūrėti į lietuvius ir latvius ir pabendrauti su mumis, “- pažvelkit, aš tokia pati kaip ir jūs!”,  jos šeimos šaknys baltiškos/prūsiškos, o ji jautė pareigą už savo tautiečius prūsus mums pasakyti , kad jie prūsai dar gyvi, nors nebekalba prūsiškai, bet vis dar domisi ir palaiko išlikusius baltus. – O prūsas, prūsiškai reiškia “baltaveidis”.

Iš kitos pusės, mes pastoviai susiduriame su baltais / rusakalbiais, kitaip Litvinais, (suslavėjusiais Baltais, tuteišais) kurie tik dabar pradeda tai suprasti, nors ieškodami savo identiteto, savos istorijos pastoviai mus lietuvius „traukia per dantį“ dėl pačių pamirštos kalbos manierų. Visiškai neįsigilina, kad juos erzina tiesiog elementarus kalbos nesupratimas, o juk tai tėra paprasta lietuviška gramatika, vyriškos žodžių galūnės, netik lietuviška maniera bet baltiška- senoviška. O tas nesupratimas labai reikšmingai išsireiškia neigiama prasme, dėl litvinų neįsiklausimo o kartais tiesiog neišprusimo, o gal dėl tyčia klaidingos informacijos iš išorės, skirtos baltiškos tautos kiršinimui, O gal tiesiog nenoro pripažinti kad jie baltarusiai ir lietuviai tėra buvusi viena didelė ta pati tauta, iš to nesusikalbėjimo kyla atstumimas. Lietuviai per amžius įpratę ginti savo lietuviškumą natūraliai priešinasi agresyviam slavizmui, šia gynybine savybe puikiai naudojasi tos jėgos kurios tyčia nori mus sukiršinti, o kaip žinia tos jėgos tikrai ne vakaruose. Taip netūrėtų būti. Baltarusai turėtų suvokti, kad jie yra baltų palikuonys kurie pamiršo savo protėvių kalbą. Nes pagal dabartinę jų logika, tai kad jeigu LDK statutas parašyras rusėnų kalba, vadinasi jie kalbėdami slaviškai gali visiškai ignoruoti jų pačių žemių  lietuviškumą, nežiūrėdami į tai, kad jų pačių garbinami ir neva Lietuvių pasisavinti simboliai yra 100% lietuviškos kilmės, ką patvirtina lingvistika, archeologija, buitis ir toponimika.

Beje, tai kad mes buvome paskutiniai Europos pagonys išlaikę šį tikėjimą, unikalu, kalbu apie VI – XIII amžius tai nereiškė, kad baltai buvo kažkuo atsilikę. Baltų religija – tikėjimas buvo ne krikščioniškas ir rašto savojo dar neturėjome, tiesą pasakius tik tuom ir skyrėmės nuo kaikurių Europos tautų (daugelyje Europos vietų dar klajojo pagonybė), o juk visi kiti to meto privalumai jau vyko, gyvenvietės, prekyba, mainai, tam laikotarpiui buvo įprasta mąstyti lokaliai, bet bendrauti pagal principą savas/svetimas. Todėl mūsų pirmieji valdovai kuo puikiausiai bendravo su kitomis šalimis per pasiuntinius, ir statė miestus, galiausiai kvietėsi architektus iš Italijos, nes prekyba vyko gerokai seniau, nei atėjo raštas. Natūraliai viskam besivystant pradėjo stiprėti ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reikšmė, žinoma čia jau buvo būtinas raštas, ir buvo naudojamas lotyniškas bei rusėniškas. Apmaudu, kad nebuvo pakankamai laiko sukurti baltišką raštą, Lietuva dabar būtų baltiška ir būtų didesnė.

Pastaruoju metu (gal dėl pandemijos Covid-19) atkreipiau dėmesį į Baltarusios – Gudijos (litvinų) tautinio atgimimo apraiškas ir savojo identiteto paieškas. Žinoma sunkiai jiems sekasi dėl politinių priežasčių, tauta dvilypė (nors ir teigia priešingai) tačiau yra ir kitos priežastys neduodančios konstruktyviai bendradarbiauti, kadaise buvusiai vienai didelei Baltiškai tautai sugebėjusiai sukurti milžinišką valstybę Lietuvos Didžiają Kunigaikštystę, baltarusams sunku tai suvokti tik dėl lietuvių kalbos nemokėjimo ir visiško jos ignoravimo. Nenoriu sakyti kad mes Lietuviai žinodami bent dvi kalbas susijusias su šiuo kraštu, esame pranašėsnėje pozicijoje, kadangi mums nereikia aiškinti ar ieškoti žodynuose vertimų.. mes tai suprantame iš kalbų žinojimo ir iš prigimties.

Tiek baltarusasms tiek mums lietuviams reikia pripažinti, kad iki susikūriant LDK šiose plačiose teritorijose gyveno baltų gentys kalbančios baltiškai. Tą įrodo milžiniškas paveldas, teritorinis, archeologinis, genetinis, bei žinoma kalbinis – lingvistinis. Tai kad išliko baltiškos kilmės vietovardžiai bei vandenvardžiai (nors mes turime tos pačios reikšmės žodžių slaviškų) tačiau yra tokių kurie niekaip nesuvokiami Slaviškai kalbančiam žmogui, aiškiai demonstruoja platų baltų gyvenymo arealą. Skirtingai nei Prūsijoje, kur net vokiečiai kadaise nepajėgė pakeisti vietovardžių pavadinimų, gyventojai išmoko vokiečių kalbą dėl jos pranašumo, ir mažai vartojo senovinę prūsų, Tarybinė valdžia be vargo emė ir pervadino visas gyvenvietes, naujadarais nieko nereiškiančiais tam kraštui.. Tilžė / Tilsit / Sovetck. Esu matęs net žemėlapį šia tema su miestais iš 3 pavadinimų. Taigi išeina, kaip su prūsų pavyzdžiu kai gyventojai yra išvaromi ar išnaikinami, pakeisti miestelių pavadinimus galima, be vargo o su Baltarusija kitaip – gyventojai liko savo vietose, todėl niekas ir nekeitė pavadinimų .. taip jie ir išliko baltiški. Gerviečiai / Gervyaty (gervė-žuravlik), Lazdūnai / Lazduny (lazda-palka), Gardinas / Hrodno (gardas – obgoroždenije) Lyda / Lida (kirtimas miške – prorub v lesu) Nesigilinsiu daugiau nes yra daug  slavui nesuvokiamų pavadinimų, Ašmena, Dainava, Lyda, Šarkaušina.. tenoriu pasaskyti kad Litvinai yra baltai kalbantys slaviškai, ir pamiršę prigimtinę kalbą. Pabrėšiu kad Baltai nuo Nemuno baseino, o Dnepro baseinu keliavo slaviška kultūra, raštas, krikščionybė, moderni rusėnų kalba.

 

Bendraujant komentaruose ar forumuose su baltarusais, pastoviai slavams užkliūna lietuviškos vyriškos galūnės (-is), (-as), (-ius) jie niekaip negali nusiraminti dėl šio paprasto senosios kalbos ypatumo. Toli nereikia ieškot pavyzdžio pyksta dėl – Viln(-ius), Mindaug(-as), Vyten(-is).  Juk ne tik išlikusios baltiškos kalbos nešėjai lietuviai vartoja tokią galūnę, pažiūrėkite juk tą patį daro ir Latviai (-is)(-s). O juk ne veltui, pasaulyje yra baltistikos institutai, kurie tyrinėja senovinius tekstus, raštus, pasiremdami sanskritą ir žinoma pasiremdami vieną iš išlikusių senovinių gyvų kalbų Baltišką, kuri vis dar yra beveik nepakitusi. Dėka savo atskirumo ir geografinės padėties, Nemuno baseinas – jis nesijungia upėmis nei su viena šilta jūra, ar svarbia informacine arterija, o tik su Baltijos jūra kurią vakaruose atkakliai gynė Prūsai, Kuršiai, Žemaičiai (juk kelių dar nebuvo, tais laikais upėmis keliavo civilizacija, prekės, kalbos, raštas, religija.. ) mūsų Lietuvos kraštas buvo apsuptas miškingų plotų ir pelkių, natūralia saugia siena. Tokiu būdu, kalba nepaliesta civilizacijos išsaugojo labai daug naudingos informacijos šiems naujiems laikams.

Žinau ką kalbu, nes mano šaknyse yra ir slaviškų Ir aš puikiai suprantu apie ką eina kalba. Nes aš ne šiaip moku dvi kalbas, aš jas suvokiu iš giliai ir iš esmės. Todėl drąsiai galiu teigti žinodamas 2 kalbas iš prigimties –Baltiška kalba yra senesnė, su daugiau senovinių kodų negu Slaviška. O ypač mūsų baltiškame LDK krašte, turiu omenyje ne tik Lietuvą, bet ir šiuolaikinę Baltarusiją ypač šiaurės vakarinę dalį.  Todėl mielieji kaimynai „Slavai“ o gal tiesiog slaviškai kalbantys Baltai.. Jeigu jums sunku, tai suvokti – pabandykite. Šiektiek labiau pasistengti ir paanalizuoti, pastudijuoti kalbotyrą..  Žinoma tegul tai daro specialistai lingvistai. Bet svarbu ir visiems besidomintiems istorija įsigilinti, o dėl savo nesupratimo nereikia kaltinti Lietuvių, kad jie mat lenkia viską link savęs, ir vis kažką prisitaiko sau.. pasigirsta ( -vagia?! – istorinius simbolius?!)_ Ne!, taip nėra, mums nereikai nieko savintis, nes viskas kas buvo pas jus, buvo ir pas mus. Lygiai taip pat, Ir nepainiokite mūsų aukštaičių su žemaičiais.. Aukštaitis niekada netaps Žemaičiu, yra aiškios ribos, papročiai ir teritorijos nuo kur prasideda Žemaitija, nors ir kaip Litvinams tai norisi apjungti į vieną didelį „Žmudz“, LDK buvo mūsų visų vienodai kūriama, Ir Lietuvių ir Jotvingių (Aukštaičių) ir Vakarų Lietuvninkų (Žemaičių) is  Šiuo atveju Lietuviai tiesiog vertėjauja, ir padeda jums tai suvokti. Lietuviai buvo pradininkai, bet jūs baltarusai buvote Karaliaus Mindaugo pradėto darbo “pasekmė” (jeigu taip galima išsireikšti), Jis visų pirma suvienijo Baltiškai kalbančias žemes ir davė pradą Lietuvai (Latavai, Lettowia, Lithuania, Litwai).  Jus gi suprantate, kodėl LDK dokumentai buvo tvarkomi rusėnų kalba? Jei nesuprantate tai galiu paaiškinti – baltiškos gentys dar iki susidarant bendrai tautai, (buvo pagoniškos ir raštas buvo nesusiformavęs, kita vertus, informacija sėkmingai koduojama lingvistiniu būdu išliko iki šių dienų). turėjo kaimynus pietuose Slavus Vyslos ir Dnepro upių baseinuose. Kaip žinia Slavai pirmesni už Baltus pažino Bibliją o per ją ir raštą..  O tai prilygo dabartiniam Internetiniam raštingumui.. Galite tik įsivaizduoti kokiu noru senosios Baltiškos gentys krikštijosi ir persivadino vietoj senovinio Vaišvilko tapdami Aleksandrais, Ivanais ir Jadvygom. Kartu per biblliją keliavo ir raštas užrašytas senovinėse Bulgariškose biblijose, jis tuo metu plito į rytus būtent Bulgariškas raštas, kartu su kaimynais Slavais Ukrainiečiais ir Lenkais. Visiška analogija su Prūsais tik jie – germanizavosi, o Gudai, gi – slavianizavosi.  Natūralu kad senosios baltiškos teritorijos negalėjo atsilaikyti su savo senovine ir nepasiruošusia tokioms naujovėms – lietuvių, jotvingių, lyvių kalba. (ačiū likimui, kad išliko dalis lietuvių istorinėse žemėse tai Aukštaičiai ir Dzūkai, nedaug bet išliko ir Suvalkiečių (Sūduvių)) Todėl baltarusai turėtų  gerbti šiuos etnokultūras, kad jie išlaikė lietuvių kalbą. O nebandyti dirbtinai juos „pakišti“ po Žemaičiais. Suprantu kad Litvinistų radikalams „Aukštaičiai“ – kaip kaulas gerklėje, bet nieko nepadarysi, mes esame, išlikome ir su tuo reikia skaitytis! Mūsų kaimuose taip pat buvo stipri polonizacija, mūsų aukštuomenė, bajorai, dvariškiai taip pat bandė kalbėti lenkiškai, taip pat keitė savo pavardes, arba bent jau jų galūnes (Galinavičius, Kuprevičius, Januškevičius, Januševičius, Butrimavičius – pilna aukštaitija)

Baltarusijoje žinoma procesas buvo ilgas, imlesni visada jaunesni, o jau perduodami informaciją savo vaikams – su kiekviena sekančia karta ji tapdavo vis labiau ir labiau slaviška.. Tačiau gana ilgai  ir baltiško žodžio Gudai neatsisakydavo..  Kaimuose dar ilgai kalbėjo lietuviškai, neskaitant carinių valymų ir vėliau sovietinių.. už juos geriausiai darbą atliko, kunigas ir mokytojas. Yra išlikusių lietuviškų salelių ir šiandiena.

Kaip manote, kodėl taip lengvai buvęs pagonis Mindaug(-as) vieną po kito jungė baltiškas žemes, na o vėliau kiti kunigaikščiai jungė netgi suslavėjusias? Taigi juk todėl kad tose žemėse vis dar kalbėjo baltiškai ir niekas Lietuvių nematė kaip priešo. Na o dar vėliau, po Lietuvos Valdovų Vytenio ir Gedimino – pradėjo jungtis ir tikrai slaviškos senosios Rusios žemės nes jiems ramiau su lietuviais buvo, o ir dar todėl, kad lengviau apsiginti nuo Aukso Ordos.

 

O dabar apie Vytį

Gudai ir Slavai bando pasakyti kad Slaviškas žodis „Pogonia“ yra visiškai jų ir nieko bendro neturi su lietuvišku „Vyčiu“.

Pabandykime pasiaiškinti kiek šiame žodyje yra lietuviškumo ir kiek slaviškumo.

Поляки называли “Погон“, по литовски “Пагауня“, от литовского слова “поймать”. Yra tokia versija kad “Pagaunė” nuo žodžio Pagauti.. Pagauti priešą. Lietuviai dažnai tai naudoja kaip argumenta..

Na taip, variantas.

Žinoma yra Litvinistų variantas apie tai kad žodis “Vytis” yra naujadaras, sukurtas XX amžiuje. Kas neatitinka tiesos, vien todėl, kad tai senovinis žodis ir jis buvo naudojamas pirmuosiuose  LDK rašytinuose šaltiniuose, minint herbą.

возьмем привилей Великого князя ВКЛ Ягайлы, изданный на латыни в Вильне в 1387г.: «Quotiescunque etiam hostes et adversarios nostros et ipsius terrae nostrae Lithuanicae fugitivos insequi opportuerit, ad insequutionem huiusmodi, quod роgоniа vulgo dicitur, nоn solum armigeri, verum etiam omnis masculus, cuiuscunque status aut conditionis extiterit, dummodo аrmа bellicosa gestare poterit, proficisci teneatur». Что в переводе: «в том же случае, когда придется преследовать врагов, неприятелей наших, которые убегали бы с нашей литовской земли, то для этого рода преследований, которое по-народному называется погоней, обязуются отправляться не только рыцари, но и каждый мужчина» Важно, что нет перевода на латынь слова “роgоniа”, т.е. Погоня дается как имя собственное. Народный обычай, который сам этот народ называл “Погоня”. Это в языке какого народа есть слово Погоня?)) А слово «Vytís» – это новодел. Вот и весь хэппи енд.

 

Manes tai neįtikina, tai kad sename tekste vertinys – neįrodymas.

Juk kas naudojo antspaudą su Vyčiu? 14 amžiaus pabaigoj kunigaikštis Vytenis įamžino Vyčio herbą kaip savo. O vėliau ainis Gediminas, kaip LDK herbą. Šis herbas buvo dokumentu antspauduose,  vėliau monetose, LDK statute, Lietuvos kunigaikštystės miestų herbuose. Bet pradžia tai  – vyti priešą.. kas išvijo priešą? – Vytenis!

 

1294m dar nebūdamas LDK kunigaikščiu, Vytenis su 800 vyčių daliniu įsiveržė į Mazoviją ir nužygiavo iki pat Lenčicos. Ką jis vijosi? Laimėjo prieš vokiečių Ordiną Turaidos mūšyje, vėliau prijungė Kuršių Žemaičius, Polacką, Pinską, Turovą, sustiprino Vilniaus įtaką. Plati geografija, kaip kuriantis naujai valstybei .. Ką jis ten visur vaikė? Bet juk Vytis kaip Valstybės simbolis pradėjo atsirasti su kunigaikščio Vytenio valdymu.

 

Nejaugi nekilo Lietuviams noro paaiškinti tolimiems/artimiems, gentainiams, suslavėjusiems baltams, Baltarusams kas tai yra Vytis!?. Nejaugi nesinori papasakoti paties žodžio kilmės ir jo iššifravimo? Juk jie banaliai tiesiog nemoka lietuvių kalbos, ir jiems net nešauna į galvą kad gali būti kitaip, jiems pasakė koks nors „pseudoistorikas – baltistikos žinovas“ kad vytis – „naujadaras“ tai jie ir kartoja be paliovos.. – o kiek baltarusų atidžiai kapstosi lituanistikoje? Jei yra tokių tai kodėl jie nutyli?? Nekyla klausimas, kodėl baltarusiai neišsiverčia kunigaikščio Vytenio vardo reikšmės, iš senovinės baltų kalbos? Juk senoviniai baltų žodžiai nebuvo “bereikšmiai” – jie visada užkoduoti, visada kažką reiškia per sąsajas.

Kadangi tekstą iš dalies skiriu Baltarusams ir Litvinams. Paaiškinsiu palengva.

Jau suprantame, kad atsiradus ir plečiantis LDK, žemės vis dar buvo baltiškai kalbančios ir tarpusavyje tarp genčių vyko suvokimas tokiu principu – savas / svetimas, todėl lengvai ir buvo perimama informacija. Žinoma jau buvo įsibėgėjusi krikščionybė ir palaipsnis slavėjimas, raštas tik tvirtinosi Didžiosios Lietuvos žemėje.

Taigi garsas apie narsųjį Vytenį besivaikantį priešus sklido plačiai baltiškose žemėse, todėl nesunkiai buvo priimamas raitelis ant balto žirgo vejasntis priešą, visose ankstyvose kunigaikštystėse, vėliau prisijungusioms prie vienos didžiosios.

Pagonia-Vytis, o  gal visgi Vytis – Pahonia : tai nieko daugiau kaip vertinys iš senovinio baltiško žodžio vytelė, vytė, vytis, viti, vyti, vytutė. Norėčiau kad Baltarusai įsiklausytų – taip nuo žodžio -vytelė!.. ta pati vytelė – šakelė, iš kurios yra vejami krepšiai, karbai, vejami vainikai,  ta pati -vytelė kurią paėmę vaikai ir piemenys vaikė žąsis, ar vijosi kiaules po kiemą. Su gera vytele gali nuvyti ir stambesnį gyvūną ne tik arklį.. Iš to seka, kad vyti vaikyti galėjo ir priešus, Tai kas gi vaikė, vijo ir vijosi priešus iš Lietuvos žemių? O gi žinoma narsusis kunigaikštis Vytenis, kuris ir panaudojo vytį kaip simbolį, raitelį ant balto žirgo.

Baltarusijoje, Nemuno ir Naručio ištakose pirma buvo Baltai, vėliau jie suslavėjo ir tapo Baltarusiais, Pirma buvo Vytis ir tik vėliau raštas buvo slaviškas juk reikėjo išversti kunigaikščio Vytenio simbolį – Vytį o vyti (išvyti) išsiverčia tiesiogiai – kaip (pragnat, pagnat, pagonia) taip raštininkai rusėnai slaviškai  ir užsirašė rusėniškuose LDK tekstuose kaip “Pagonia”, kas tėra tik vertinys iš Vytenio antspaudo.

Nėra čia didelės matematikos.. – yra tik priežastis ir pasekmė.

Išvijo, vaikytis – vytis. Vyten(-is) – tas kuris išvijo. Vytis – Pohonia. 2×2.

 

Tekstas buvo skirtas istorijos mėgėjų forumui, FB grupėje „ЛИТВИНЫ“ / 2021 (ruduo)

AUKŠTAITIJOS HERBAS. Raudona spalva reiškia gyvybę, meilę, drąsą, kraują pralietą už Tėvynę, o sidabriška – kilnumą, sąžiningumą, dorumą. Aukštaitija buvo Lietuvos krikšto lopšys, todėl jos herbą laiko angelai. Angelai išaukština bei simboliškai saugo šį kraštą. Herbo apačioje lotyniškai užrašyta: PATRIAM TUAM MUNDUM EXISTIMA, kuris lietuvių kalboje reiškia „Savo Tėvynę laikyk visu pasauliu“. Taigi primena, kad pasaulio pažinimas prasideda nuo gimtosios žemės.